2009 m. gruodžio 4 d. Rytų Europos studijų centre įvyko apskritojo stalo diskusija „Baltarusija ir Kaliningradas planuoja statyti savo atomines elektrines. Ar reikia dar ir Lietuvai atominės elektrinės?“. Renginyje dalyvavo LR Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, žurnalo „Lithuanian Foreign Policy Review“ redaktorius doc. dr. Tomas  Janeliūnas, LR Ministro pirmininko patarėjas Kęstutis Škiudas, KTU prof. hab.dr. Jonas Gylys. Ekspertų ir sprendimų priėmėjų diskusijos metu buvo siekiama įvertinti Lietuvos ir jos kaimyninių valstybių branduolinės energetikos plėtros perspektyvas Lietuvos energetinio saugumo kontekste.

Energetikos ministras teigė, kad Lietuvos energetikos politika turi dvi strategines kryptis: vystyti atominę ir atsinaujinančią energetiką. Šie du energijos gavybos šaltiniai papildo, tačiau nepakeičia vienas kito. Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimui atominės elektrinės statyba, anot ministro, būtina. Tam esą pritaria ir dauguma politikų, tačiau išsiskiria nuomonės, kaip tai reikia daryti. A. Sekmonas pristatė viziją, paremtą finansiškai pajėgaus strateginio investuotojo pritraukimu, palankios aplinkos investicijai sukūrimu ir Lietuvos teisinės bazės, įmonių ir specialistų ruošimu atominės energetikos plėtrai. Kadangi atominė energetika yra pigesnė už iškastinių žaliavų, investicija turėtų apsimokėti ekonomiškai ir sėkmingai veikti rinkos sąlygomis. Nors alternatyvūs energijos gavybos būdai yra brangesni, atominės elektrinės statyba neturėtų užgožti jų, energijos šaltinių diversifikavimas ir dalinė decentralizacija yra svarbūs siekiant nepriklausomybės nuo vieno energijos šaltinio.
Doc. dr. Tomas Janeliūnas pritarė naujos AE statybos poreikiui, tačiau pabrėžė, kad nauja AE visų Lietuvos nacionalinio saugumo problemų neišspręs. Lietuvos energetinis saugumas yra silpnoji nacionalinio saugumo vieta, daranti įtaką kitoms saugumo sritims. Pažeidžiamumas slypi ne pačioje priklausomybėje nuo perkamų resursų, bet ribotose galimybėse rinktis tiekėjus ir esamų tiekėjų nepatikimume. Nauja AE Lietuvoje bus svarbus žingsnis į savarankiškumo stiprinimą, tačiau ji iš esmės tik atstatys status quo po Ignalinos AE uždarymo. Todėl siekiant didinti nepriklausomybę reikia kitų energijos gavybos būdų vystymui skirti ne mažesnį prioritetą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, investuojant į energijos taupymo technologijas.
Naujos AE Lietuvoje statybos perspektyvų vertinimas neatsiejamas nuo tarptautinio konteksto. Nors Lietuvos kaimynystėje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, jau pradedami dviejų AE statybos darbai, diskusijos dalyviai nelaikė to rimta priežastimi abejoti AE Lietuvoje reikalingumu. Ministro teigimu, Baltarusijos AE yra numatyta tenkinti vidinį šalies energijos stygių, o Kaliningrado srityje AE statyba pradedama neturint strateginio investuotojo, esant nepritaikytam energijos perdavimo tinklui ir nesutarus su kaimynais dėl galimo energijos eksporto ar tranzito. Be to, remiantis Lietuvą atominės energetikos klausimais konsultuojančių ekspertų analize, po maždaug 15 metų Baltijos regione turėtų susidaryti energijos stygius, kurį galės kompensuoti Lietuvos AE. Be to, AE statyba būtų prielaida Lietuvai susijungti su Vakarų Europos energetine sistema ir dalyvauti jos energetikos rinkoje.
Elektros tinklų jungties su Vakarų, būtent Skandinavijos, šalimis svarbą pabrėžė doc. dr. Ramūnas Vilpišauskas, teikdamas tam aukščiausią prioritetą. R. Vilpišausko nuomone, šalies politinio elito nesugebėjimas įgyvendinti energetinius projektus yra didesnis nesaugumo šaltinis už priklausomybę nuo išorės tiekėjo. Jungtis su Skandinavija yra svarbiausia sąlyga Lietuvos saugumo užtikrinimui, nes ji sudarytų konkurenciją energijos gamintojams Lietuvoje ir padėtų valdžiai išvengti pagundų mėginti sudaryti šiltnamio sąlygas strateginiam investuotojui.
Kęstutis Škiudas pastebėjo, kad svarbiausia yra nustatyti nacionalinius prioritetus ir pagal juos vykdyti energetikos politiką Lietuvoje. Tam tikrų interesų grupių siekis išlaikyti po Ignalinos AE dvigubai išaugsiančią paklausą dujoms neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų. Jo teigimu, tenkintis dujomis gaminama elektros energija yra ne tik brangiau, tačiau ir nepatikima dėl tikėtino iškastinio kuro brangimo ir numatomo elektros energijos poreikio išaugimo. KTU prof. hab.dr. Jonas Gylys pristatė mokslinių tyrimų rezultatus, kurie patvirtina atominės energetikos santykinį pigumą lyginant su kitais gavybos būdais ir numato palankias sąlygas Lietuvos AE konkurencingumui rinkoje. Išvadose J. Gylys teigė, kad ilguoju laikotarpiu AE statyba Lietuvoje apsimokėtų finansiškai ir pabrėžė būtinybę siekiant energetinio saugumo diversifikuoti energijos gavybos šaltinius Lietuvoje.