Birželio  30 d. RESC kartu su Tarptautiniu rinkimų studijų centru (IESC) surengė diskusiją „Moldova ir Armėnija: rinkimų vertinimas ir galimi politiniai iššūkiai“, kurios metu abiejų Centrų analitikai pasidalino įžvalgomis apie Moldovos ir Armėnijos vietos rinkimus, politinio elito ir visuomenės požiūrį į Europos Sąjungos integraciją bei šių šalių bendradarbiavimo su ES perspektyvas.

Moldovoje didžiausią įtampą kelia korupcija

Moldovos savivaldos rinkimų apžvalgą pristatė Tarptautinių rinkimų studijų centro (IESC) vadovė Anastasija Stefanovič. Jos teigimu, rinkimų politinis kontekstas buvo ganėtinai sudėtingas: kampanijos metu daug dėmesio buvo skiriama korupcijos skandalui, kuomet iš bankų dingo 1 mlrd. JAV dol., taip pat padėtį komplikavo prieš pat rinkimus įvykęs premjero Chiril Gaburici atsistatydinimas. Nepaisant to, rinkimai buvo konkurencingi, svarbiausios partijos mobilizavo aršias kampanijas ir kovojo dėl balsų kiekviename iš didžiųjų šalies miestų, ypatingą dėmesį skirdamos decentralizacijos ir korupcijos klausimams. Vadinamosios proeuropietiškos jėgos laimėjo 17-oje, o prorusiškos – 11-oje apskričių.

RESC vyresnysis analitikas Vilius Ivanauskas pastebėjo, jog rinkimų kampanijų metu ryški buvo dar viena tema – požiūris į Europą ir bendradarbiavimą su ES. V. Ivanauskas konstatavo, jog „Europos klausimas” tampa instrumentu Moldovos partijoms formuoti savo pozicijas ir diferencijuotis. Jo teigimu, šis faktas priverčia atkreipti dėmesį į tai, kad iki šiol vyraujantis diskursas jog Moldova yra „proeuropietiška” šalis neskiria pakankamai dėmesio vidinei šalies politikos dinamikai.

Analitikas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog Moldovos politinės partijos neturi bendros ir konsoliduotos pozicijos bendradarbiavimo su ES atžvilgiu, vos 32% šalies piliečių pritaria tolimesnei Europos integracijai. Todėl pastebimas antieuropietiškos Socialistų partijos stiprėjimas, jos atstovai, prorusiški verslininkai Renato Usatii ir Ilan Shor laimėjo jau pirmuose rinkimų turuose.

RESC l.e.p. direktorius Laurynas Kasčiūnas pastebėjo, kad Moldovoje proeuropietiškos partijos dažnai naudoja geopolitinę kortą neskaidriems verslo ryšiams ir korupcijai pridengti. Dėl šios priežasties reikia ieškoti sąlyčio taškų su alternatyviomis politinėmis jėgomis, sąlyginai atviromis dialogo su ES vystymui. Šiame kontekste svarbus Moldovos Komunistų partijos vaidmuo.

Armėnijos priklausomybės nuo Rusijos mažėjimui prielaidų nėra

Kalbėdamas apie situaciją Armėnijoje, V. Ivanauskas atkreipė dėmesį į penkiuose svarbiuose šalies miestuose vykusius protestus prieš pakilusias elektros kainas bei politinio elito nevienareikšmišką nuomonę dėl šalies prezidento Serzh Sargsyan sprendimo 2013 m. nutraukti derybas dėl Asociacijos sutarties su ES.

V. Ivanausko nuomone, sprendimas priimti Rusijos pigesnių energetikos kainų pasiūlymą ir atmesti bendradarbiavimą su ES Armėnijoje pastaruoju metu įgijo naują prasmę šalies politiniame diskurse. S. Sargsyan veiksmai vis dažniau traktuojami kaip gilios korupcijos ir didžiulės priklausomybės nuo Rusijos įrodymai. Todėl, potencialus bendradarbiavimas su ES ir toliau išlieka svarbus – ypač vizų palengvinimo srityje.

Vis dėlto, Armėnija dėl geopolitinės situacijos saugumo atžvilgiu išlieka itin priklausoma nuo Rusijos, o visuomenės nuomonė – palanki Rusijai. Net ir po Gyumri žudynių 55 proc. armėnų Rusiją laiko Armėnijos saugumo garante, todėl tikimybė, kad vykstantys protestai gali išvirsti į didesnę revoliuciją, yra maža.