Liepos 4-5 dienomis Vilniuje įvyko antrasis Pasaulio baltarusių susitikimas. Susitikimo metu buvo siekta stiprinti Lietuvos ir Baltarusijos tarpusavio kultūrinius ir istorinius ryšius, aptartos aktualios šalių problemos bei jų sprendimų būdai. Vyko trys diskusijos, kurių metu Lietuvos bei Baltarusijos mokslininkai, visuomenininkai aptarė bendrą Lietuvos ir Baltarusijos LDK laikų istorija iš abiejų valstybių perspektyvų, buvo siekta išsiaiškinti sovietinio laikotarpio padarinius valstybėms bei sužinoti jų įvertinimus, taip pat auditorija buvo supažindinta su baltarusių kultūros ypatumais Lietuvoje bei su baltarusių diasporos problemomis Lietuvoje ir likusiame pasaulyje.

Renginį atidarė Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Andrius Pulokas, kuris pabrėžė tokių diskusijų naudą bei pasidžiaugė, kad tokių susitikimų metu yra stiprinamas tarpusavio Lietuvos ir Baltarusijos ryšys.

Pirmosios diskusijos metu buvo diskutuojama apie bendrą Lietuvos ir Baltarusijos istoriją: Radvilų šeimą. Diskusijos metu didelis dėmesys buvo skiriamas Radvilų šeimos šaknims ir vietai istorijoje, šios giminės nuopelnams Lietuvai bei Baltarusijai, Radvilų paliktiems ženklams, archyvams. Nevengta kalbėti ir apie egzistuojančius šios giminės suvokimo skirtumus, pavyzdžiui, apie giminės teritorinę priklausomybę ir apie skirtingai skiriamą dėmesį jos šakų atstovams. Pabrėžta, kad Radvilos Baltarusijoje populiari giminė, dažnai siejama su kultūriniais šalies objektais ar net komerciniais prekės ženklais. Diskusijos svečias iš Baltarusijos nacionalinio istorijos ir kultūros muziejaus – draustinio Nesvyžiuje Siarhei Chystsiakou ir Audronė Vyšniauskienė supažindino auditorija su Radvilų šeimos relikvijomis ir palikimais Baltarusijoje.

Antrosios diskusijos metu buvo aptariama kultūrinė atmintis: Kaip elgtis su sovietizacijos likučiais? Šios diskusijos metu buvo nagrinėtas skirtingas ilgalaikis Lietuvos ir Baltarusijos sovietmečio suvokimas ir iš to kylančios pasekmės. Diskusijos svečiai iš Baltarusijos Palina Sciepanienka, Andrei Charniakevich ir Tatjana Vadalažskaja išskyrė, kad Baltarusijoje trūksta sistemingo sovietmečio vertinimo, Baltarusijos viešajame gyvenime ir institucijų veikloje vis dar dažnai pastebima nostalgija komunizmui, vis dar trūksta objektyvaus visos socialistinės sistemos dekonstravimo, kadangi akcentuojamas šios sistemos paprastumas ir priimtinumas, pastebimas susiskaldymas visuomenėje šiuo klausimu. Pateiktas ir Lietuvos atvejis, kuris rodo aiškią ir kryptingą desovietizacijos veiklą, kuri remiasi Pirmosios Respublikos pagrindu. Tiesa, išskirti ir Lietuvoje vyraujantys nesutarimai sovietinio palikimo atžvilgiu.

Paskutinėje diskusijoje buvo nagrinėjama baltarusių kultūra Lietuvoje ir lietuvių – Baltarusijoje. Šioje diskusijoje prelegentai, literatai iš Baltarusijos Aleh Minkin, Andrei Antonou ir Alesis Adomkovičius išskyrė dabartinio baltarusių kultūrinio gyvenimo ypatumus Baltarusijoje, Lietuvoje ir likusiame pasaulyje. Diskusijos metu buvo aiškiai išskirta Vilniaus reikšmė baltarusių kultūriniam gyvenimui, kuris yra ypač svarbus jau ne vieną dešimtmetį. Vilnius, dėl politinės ir geografinės padėties, yra vadinamas patraukliu baltarusių traukos centru, kuriame galima kurti be jokių pasekmių. Taip pat pažymėta uždara Baltarusijos politika mažumų atžvilgiu, kadangi Baltarusija dažnai nepalaiko savo tautinių mažumų ne tik Lietuvoje, bet kitose pasaulio šalyse, tokiu būdu suformuodama izoliacinį burbulą aplink savo bendruomenes pasaulyje.

Šį renginį įgyvendino RESC ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos Vystomuoju Bendradarbiavimu, Europos Humanitariniu universitetu, EuroBelarus tarptautiniu konsorciumu ir „Global Belarussian Leaders“. Renginio programą žiūrėkite čia.