Liepos 4 d. Rytų Europos studijų centre vyko diskusija, kurios metu buvo aptarti RESC vykdomo projekto „Sakartvelas pakeliui į Europą“ (anglų k. Georgia on European Way: Creation of Effective Model for DCFTA and SME Strategy Implementation) rezultatai. Diskusijoje dalyvavo RESC politikos analitikė Dovilė Šukytė ir dr. Bidzina Lebanidze, Sakartvelo politikos instituto vyriausiasis analitikas ir Bremeno universiteto asocijuotasis tyrėjas. Renginį moderavo Ruslanas Iržikevičius, „Lithuania Tribune“ ir 15min anglų kalba vyriausiasis redaktorius.

Pirmojoje renginio dalyje dr. Bidzina Lebanidze pristatė dabartinę protestų Tbilisyje situaciją, protestuotojų naudojamas taktikas, reikalavimus, bei valdžios reakciją į protestus šalyje. Taip pat buvo diskutuojama apie tolimesnę šalies ateitį. Šiuo klausimu aktyviai pasisakė renginyje dalyvavęs prof. Vytautas Landsbergis, kuris daug dėmesio skyrė Sakartvelo ortodoksų bažnyčios santykiui su patriarchatu Maskvoje. Pasak dr. Lebanidze, lyginant su Ukrainos stačiatikių bažnyčia, Sakartvelo bažnyčia yra daug konservatyvesnė, todėl jos atsiskyrimo nuo Maskvos, bent artimiausiu metu, nereikėtų tikėtis. Taip pat, Sakartvelo bažnyčiai svarbu tai, kad Maskvos patriarchatas nevaržo jos priėjimo prie tikinčiųjų Rusijos okupuotose Sakartvelo teritorijose – Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.

Antrojoje renginio dalyje RESC analitikė Dovilė Šukytė pristatė RESC kartu su partneriais įgyvendinamo projekto „Sakartvelas pakeliui į Europą“ baigiamąją studiją „Išaugę pilietinės visuomenės gebėjimai ir iššūkiai Sakartvelo smulkiam ir vidutiniame verslui pasiekti ES vieningąją rinką“. Šioje studijoje yra aptariamos projekto metu sukauptos įžvalgos bei pateikiamos rekomendacijos ateities veiksmams.

Projekto veiklos vyko visuose Sakartvelo regionuose, buvo įtraukta daugiau nei 150 nevyriausybinių organizacijų, kurioms suteiktos kompetencijos reikalingos dirbti su problemomis susijusiomis su laisvosios prekybos su ES susitarimo (toliau – Susitarimas) įgyvendinimu. Siekiant informuoti vietos gyventojus apie Susitarimo teikiamas galimybes buvo surengta daugiau nei 500 renginių. Taip pat smulkaus ir vidutinio verslo atstovai buvo konsultuojami apie tai, kaip pasinaudoti esamais paramos mechanizmais ir eksportuoti savo produktus į ES bendrąją rinką. Šalia visų šių mokymų ir informacinių renginių buvo rengtos ir radijo bei televizijos programos, taip pat išleisti informaciniai leidiniai ir bukletai skelbę apie Susitarimo privalumus, bei projekto veiklas. Projekto vykdytojai skaičiuoja, kad buvo informuotas daugiau nei milijonas kartvelų t.y. daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų.

Greta visų jau minėtų priemonių, projekto metu visuose Sakartvelo regionuose buvo įkurtos vietos patariamosios tarybos. Šios tarybos apjungė vietos administracijos darbuotojus, smulkaus ir vidutinio verslo bei nevyriausybinių organizacijų atstovus, taip suteikdamos platformą fiksuoti didžiausius sunkumus kylančius smulkiajam ir vidutiniam verslui siekiant pasinaudoti laisvosios prekybos su ES susitarimo teikiamomis galimybėmis. Šių tarybų surinkta medžiaga buvo toliau aptariama ir nagrinėjama centrinėje taryboje, reziduojančioje Tbilisyje, kartu su tiesiogiai už Susitarimo įgyvendinimą atsakingų ministerijų atstovais.

Projekto metu buvo pastebėta, kad Sakartvelo savivaldoms trūksta žinių ir gilesnio supratimo apie Susitarimo sąrangą ir kaip savivalda gali padėti vietiniam verslui integruotis į ES bendrąją rinką. Siekiant užtikrinti sklandžią informacijos sklaidą labai svarbu užtikrinti, jog smulkus ir vidutinis verslas kaip galima lengvesniu keliu gautų visą reikiamą informaciją apie Susitarimą. Čia itin pasitarnavo vietos patariamosios tarybos. Šių tarybų sėkmė suburti skirtingus aktorius informacijos ir idėjų pasidalinimui ir vietos aktorių motyvacija leidžia tikėtis tarybų veiklos tęstinumu ir pasibaigus projektui. Šiuo metu 23 procentai šalies vidutinio ir smulkaus verslo įmonių eksportuoja, bet tik keletas jų tiesiogiai prekiauja ES bendrojoje rinkoje.
Tam kad Sakartvelo gyventojai ir vietos verslas pajaustų plataus mąsto laisvosios prekybos su ES susitarimo naudą turi praeiti daugiau laiko. Baigiamoji projekto studija įtraukia ir Sakartvelo smulkaus ir vidutinio verslo bei nevyriausybinių organizacijų apklausas. Taip pat detaliai paaiškina pagrindinius iššūkius kylančius verslui, bei nevyriausybinio sektoriaus galimybes padėti savo vietos ES bendrojoje rinkoje siekiantiems verslams. Studiją anglų kalba “Increased Capacities of Georgian Civil Society and Identified Challenges for Georgian Small and Medium Enterprises to Access the EU Single Market” galite atsisiųsti čia.

Projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos, taip pat remiamas Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos, SlovakAid, bei Friedrich Ebert Stiftung.