Rytų Europos studijų centre (RESC) vyko diskusija „Konvencinės ir hibridinės grėsmės Baltijos regione“, kuri buvo skirta aptarti Lietuvos ir viso Baltijos jūros regiono saugumo situaciją. Diskusijoje dalyvavo buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas (2014-2017 m.) generolas leitenantas Benas Hodgesas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas bei Lietuvos karo akademijos Mokslo centro vadovas Nortautas Statkus. Diskusiją moderavo RESC direktorius Linas Kojala.

Diskusijos metu prelegentai išskyrė trys svarbiausias temas: aljanso vienybę, rytų Europos gynybos sampratos plačiau reikiamybę, bei JAV-Turkijos santykių įtaką aljanso vienybei ir saugumui. NATO vienybė yra geriausia atgrasymo priemonė. Net jeigu Rusija ir užpultų Baltijos šalis, ji laimėtų tik tada, jeigu aljansas nesugebėtų sureaguoti. Taip Rusija pasiektų savo strateginį tikslą – diskredituoti NATO aljansą bei pasėti nepasitikėjimą tarp sąjungininkų.

Diskutuojant apie rytų Europos regiono gynybos architektūrą buvo pabrėžta, kad svarbu į visą rytinį NATO frontą žiūrėti kaip į vientisą darinį. Per didelis koncentravimasis į Baltijos valstybes, atriša Rusijai rankas veikti Juodosios jūros regione. Rusijai Juodoji jūra yra dar svarbesnė, kadangi Sevastopolis yra svarbūs infrastruktūrinis centras, sujungiantis Rusijos Tolimuosius Rytus su Vakarais. Šis uostas yra tarsi platforma, iš kurios Rusija gali vykdyti įvairias karines operacijas. Norint užtikrinti vienybę NATO rytų flange, JAV turi ne tik koncentruotis į Baltijos valstybes, bet ir sudaryti sąlygas glaudžiai aljanso gynybai, įtraukiant Rumuniją, Bulgariją bei Turkiją.

Turkija, dėl savo geografinės padėties, visada buvo labai svarbi strateginė partnerė JAV. Buvo pripažinta, kad JAV, kovodama su ISIS, padarė klaida teikdama ginklus kurdams. Taip JAV neįsiklausė į savo sąjungininkės norus bei atstumė Turkija nuo savęs. Buvo paminėtas ir JAV atsisakymas parduoti naujos kartos F-35 naikintuvus Turkijai. Turkija nusprendė nusipirkti rusiškus S-400 naikintuvus, nes Turkijos valdžia bijo, kad galimo perversmo metu, amerikiečiai gali savo priešlėktuvinės gynybos sistemą Patriot nuotoliniu budu išjungti. Turkai norėjo turėti neamerikietiškos karinės produkcijos, tuo tarpu JAV nenorėjo parduoti naujų naikintuvų, nes manė, kad rusiški naikintuvai gali šnipinėti jų F-35.

Diskusijoje taip pat buvo aptarta JAV bei Kinijos karo galimybė. Konfliktas, pasak prelegentų, galėtų kilti, jeigu Tiananmenio aikštės įvykiai pasikartotų Honkonge. Tokio karo atveju, JAV reiktų turėti globalią įtaką. Tam reikia karinės infrastruktūros visame pasaulyje. To neįmanoma pasiekti be sąjungininkų pagalbos. Diskusijos dalyviai nusprendė, kad patikimiausi JAV sąjungininkai yra Europoje, taip pat Kanada bei Australija. JAV vertina sąjungininkus ne tik pagal skyriamą biudžetą krašto apsaugai, bet ir pagal geostrateginę padėtį. Todėl buvo pasiūlyta kurti Lenkijos, Lietuvos ir JAV artimesnę karinę sąjungą NATO viduje. Tai sudarytų sąlygas JAV plėtoti karinę infrastruktūrą šiose šalyse, tuo tarpu Lenkija bei Lietuva galėtų užtikrinti svarbios geostrateginės vietovė – Suvalkų koridorius – saugumą. Šios vietovės saugą dar labiau sustiprintų papildomi formatai NATO viduje, įtraukiantys tokias šalys kaip Švedija bei Suomija.

Diskusijos dalyviai nusprendė, kad Sakartvelą reiktų kaip įmanoma greičiau priimti į NATO. Tai užkirstų kelią Rusijos pastangoms plėsti Pietų Osetijos bei Abchazijos sienas. Tai taip pat pakeistų ekonominių srautų kryptis. Tuo tarpu, Ukraina yra dar nepasirengusi įstoti į NATO. Ukraina turi turėti skaidrų gynybos biudžetą, modernizuoti karines akademinjas bei esminę karinę infrastruktūrą, reikalingą priimti hipotetinių sąjungininkų karinę techniką bei laivyną. Buvo paminėti ir kita šio regiono valstybė – Baltarusija. Ši valstybė, nominali Rusijos sąjungininkė, šiuo metu neturi Rusijos karių. Tokia situacija tenkina tiek Lietuvą, tiek Lenkiją, tiek ir JAV. Vis dėlto, diskusijos dalyviams nerimą kėlė logistinės Baltarusijos galimybės priimti Rusijos karius. JAV Baltarusija yra mažai pažįstama. JAV turi ieškoti naujų svertų norėdama paveikti Baltarusiją. JAV ambasados grąžinimas į Minską galėtų būti puikus pirmasis žingsnis.

Diskusiją organizavo: Rytų Europos studijų centras, Europos politikos analizės centras, Gynybos paramos fondas, bei Prezidento Valdo Adamkaus vardo konferencija.