Lapkričio 23 d. Rytų Europos studijų centre (RESC) surengta diskusija siekiant aptarti nacionalinio saugumo iššūkius valdant migracijos krizę Lietuvoje. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas, LR Seimo narys ir buvęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir kiti svarbias pareigas einantys svečiai. Renginį vedė RESC Vyr. politikos analitikas Vladimiras Laučius.

NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas susitikimo metu kalbėjo, kad nacionaliniame lygmenyje svarbu užtikrinti, kad užsienio autoritarinės valstybės neturėtų galimybių veikti strateginių šalies įmonių. Dėl šios priežasties svarbu neįsileisti jokių stambių tiesioginių investicijų iš tokių valstybių kaip Kinija. Geopolitiniame kontekste Lietuvai yra svarbus nuolatinis JAV karių buvimas šalies teritorijoje, o tai yra vienas iš svarbiausių punktų dabartinės Vyriausybės programoje.

Kalbėdamas apie galimą Kinijos atsaką Lietuvai dėl Taivano atstovybės Lietuvoje atidarymo, L. Kasčiūnas neatmetė galimybės, kad Lietuva gali susilaukti ir kibernetinių išpuolių, tačiau buvo abejojama tokių atakų sėkme dėl gerai išvystyto Lietuvos kibernetinio saugumo galimybių. Pašnekovai tikino, kad dėl dabartinės Kinijos politikos Lietuva gali ieškoti naujų ekonominių santykių alternatyvų regione. Šiomis alternatyvomis galėtų tapti Japonija, Pietų Korėja ir Taivanas.

Susitikimo metu Laurynas Kasčiūnas taip pat pritarė buvusiam Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, kad didžiausias proveržis sienos apsaugos infrastruktūros klausimuose buvo pasiektas 2016-2018 m. Šiuo metu vienas iš svarbiausių pasiektų tikslų yra pasiektas – sienos statybos yra įtvirtintos įstatymu. Nuo šiol kiekvieną savaitę yra tikimasi nutiesti bent po 10 km. koncertinos pasienio ruože su Baltarusija. Kalbėdamas apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbį su Aleksandru Lukašenka, NSGK pirmininkas jį vertino skeptiškai, kadangi jo metu nebuvo išsakyta griežta pozicija Baltarusijos atžvilgiu. Manoma, kad pokalbis vyko visiškai kita kryptimi  – buvo siekta įtraukti A. Lukašenką į diskusiją, taip netiesiogiai jį pripažinant esant valstybės vadovu. Kertinė šio pokalbio problema, L. Kasčiūno požiūriu, buvo ta, kad iš anksto nebuvo tartasi su „priekinės linijos“ valstybėmis – Lietuva ir Lenkija dėl bendros pozicijos suderinimo.

Susitikimo metu S. Skvernelis taip pat teigė, kad dabartinis Lietuvos-Baltarusijos pasienis yra gana gerai apsaugotas įvairiausiais technologiniais sprendimais, pavyzdžiui, davikliais, kameromis ir pan., tačiau šių dienų migracijos kontekste yra gana sulaikyti visus mėginančius nelegaliai kirsti sieną, dėl to yra reikalingas ir fizinis pasienio darbuotojų buvimas. Saulius Skvernelis teigė, kad nacionalinio saugumo aspektą ir žmogaus teises bei kitus reputacinius klausimus tarptautinėje arenoje galima suderinti.