Šiais metais Europa susidūrė su energetikos krize, kurią sukėlė ne tik išaugusi gamtinių išteklių kaina, bet ir pastarųjų stiprus paklausos išaugimas bei nepakankamas Europos šalių pasiruošimas artėjančiam žiemos sezonui. Šiuo metu yra jaučiamas ypač didelis įvairaus iškastinio kuro trūkumas, ypač anglies, naftos ir dujų, tačiau tuo pačiu metu dalis Europos valstybių tikisi, kad Rusija galėtų padėti išspręsti šias problemas.

Kodėl Europoje susiformavo energetikos krizė?

2021 m. antroje pusėje Europoje buvo fiksuojamos rekordines elektros ir dujų kainos, kurios yra tampriai tarpusavyje susijusios, kadangi dujos yra neretai naudojamos ir elektros gavybai. Tokią rinkos situaciją lėmė ne viena kompleksinė priežastis, tačiau visų pirma, kainų šuoliui didelę įtaką padarė sumažėjusi dujų pasiūlą visame pasaulyje ir ypač tuose regionuose, kurie istoriškai tiekė dujas Europai. Tuo tarpu dalis suskystintų dujų, kurios anksčiau keliavo į Europą, šiuo metu keliauja ir į Kiniją bei kitas Azijos šalis, kuriose taip pat yra jaučiamas energijos trūkumas. Kylančias dujų kainas Europoje lemia ir aukštos kuro kainos bei didelė infliaciją, kurią galima stebėti visose ES šalyse dėl anksčiau pradėtos vykdyti ekonomikos gaivinimo politikos per COVID-19 pandemiją.

Iš dalies dėl energetinių išteklių kainų padidėjimo yra kalta ir pati Europos Sąjunga, nes pastaraisiais metais joje yra vis aktyviau skatinama žaliojo kurso politika, nors realus poreikis ir paklausa iškastiniam kurui vis dar nemažėja. Kita Europos silpnybė – vis dar maža tiekėjų diversifikacija ir didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo, t.y. Rusijos. Be to, naujai pastatytas „Nord Stream 2“ dujotiekis šią priklausomybę tik dar labiau didina.

Natūralu, kad gamtinių resursų kainų padidėjimas yra visų pirma naudingas šiuos resursus eksportuojančioms valstybėms, todėl Rusija susilaukė ypač didelio dėmesio dėl galimų kainų manipuliacijų rinkoje. Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad Rusija niekaip neprisidėjo prie energetikos krizės Europoje, „Gazprom“ priimti sprendimai dar 2021 m. vasarą darė gana didelę įtaką tolimesniam krizės eskalavimui. Kadangi kasmet vasaros metu dėl sumažėjusios paklausos dujų kaina rinkose krenta, visos Europos šalys išnaudoja šį laikotarpį savo dujų saugyklų pildymui, tačiau 2021 m. vasarą didžiajai daliai Europos šalių to padaryti nepavyko. Vis dėlto, būtent „Gazprom“, būdamas vienu iš pagrindiniu Europos dujų tiekėju, atsisakė tiekti papildomas dujas į Europos šalių saugyklas, aiškindamas savo sprendimą tuo, kad Rusija nebenori tiekti šias papildomas dujas per Ukrainos teritoriją. Taip pat prie sumažėjusio dujų srauto prisidėjo ir šią vasarą atlikti pačių dujotiekių remonto darbai, tačiau ne visi jie buvo planuoti, kas dar labiau padidino įtarimus, kad Rusija siekia manipuliuoti kainomis dujų rinkoje.

Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad Rusija stengiasi kuo mažiau naudoti Ukrainoje esantį vamzdyną ir juo tiekia tik minimaliai sutartus dujų kiekius, tačiau pastarąją vasarą nebuvo pasiekti net ir minimalūs dujų tiekimo kiekiai. Kaltinimus manipuliacija rinka taip pat sustiprina ir jau baigtas statyti „Nord Stream 2“ dujotiekis. Nors šis dujotiekis vis dar nėra sertifikuotas Europos Sąjungoje, Rusija aktyviai mėgina šį procesą pagreitinti ir tuo pačiu manipuliuodama kainomis susikuria galimybę atkreipti dėmesį į jo potencialią naudą ir svarbą visai Europai. Šią poziciją taip pat patvirtino ir pats Rusijos prezidentas V. Putinas, kuris teigė, kad spartesnis „Nord Steam 2“ sertifikavimas galėtų prisidėti prie žemesnių dujų kainų Europoje.

Kitas logiškas Rusijos žingsnis, pasinaudojant „Nord Stream 2“ dujotiekiu, būtų priversti Europą grįžti prie ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių, kadangi pastarąjį dešimtmetį buvo matomos atvirkštinės tendencijos, t.y. didesnė dalis Europos šalių bei įmonių sudarydavo trumpalaikes dujų tiekimo sutartis ir ieškodavo pigesnių pasiūlymų pasaulinėje rinkoje. Sparčiai besivystanti suskystintų dujų rinka iki šiol sudarė gana didelė konkurenciją Gazprom pasiūlymams, dėl to Rusija buvo priversta „priminti“ Europai apie ilgalaikių sutarčių ir „Nord Stream 2“ dujotiekio poreikį.

Tolimesnė energetikos krizės perspektyva

Nors lapkričio 8 d. „Gazprom“ oficialiai pranešė, kad padidins savo dujų tiekimą jau esamais dujotiekiais per Ukraina ir Lenkiją, vis dar nėra aišku iki kokio lygmens Europos saugyklos bus užpildytos. Nors toks elgesys ir gali atnešti Rusijai trumpalaikės naudos, žvelgiant iš ilgojo laikotarpio perspektyvos, tokia situacija gali lemti ir didesnį nepasitikėjimą ateityje „Gazprom“ bei visa Rusijos energetikos politika. Be to, šis nepatikimumas ir dujų kainų išaugimas gali savaime paskatinti Europos šalis dar labiau diversifikuoti dujų tiekimo kelius arba net ieškoti alternatyvių energijos šaltinių.

Vienas iš Vokietijos būsimos valdančiosios koalicijos narių – Žaliųjų partija, gana griežtai pasisako „Nord Stream 2“ dujotiekio atžvilgiu ir net vis dar atvirai svarsto galimybę šiuo dujotiekiu nesinaudoti. Tuo tarpu pagrindinė kandidatė užimti užsienio reikalų poziciją taip pat yra Žaliųjų partijos atstovė, tačiau vis dar išlieka neaišku, kiek Žaliųjų partija turės užsienio politikos formavimo įrankių ir galimybių Rusijos atžvilgiu. Be to, dabartinė Vokietijos užsienio politika vis dar teikia prioritetą „Nord Stream 2“ projekto baigimui ir įsigalėjimui, ką patvirtina ir Vokietijos vieši raginimai atšaukti taikomas sankcijas dujotiekiui.

Tuo tarpu Jungtinės Amerikos Valstijos reaguodamos į šiuo metu susidariusią situaciją paskelbė, kad ir toliau tęs sankcijų politiką „Nord Stream 2“ dujotiekiui. Toks JAV poelgis, nors ir atspindi ilgalaikę vertybinę geopolitinę laikyseną bei remia Ukrainos poziciją, gali dar labiau prailginti energetikos krizę Europoje, dėl kurios Europos šalys bus priverstos susimokėti. Vis dėlto panašu, kad noras susimokėti už brangesnes dujas šiuo metu Europoje yra nevienodas ir priklauso nuo „Nord Stream 2“ projekto ir bendro Rusijos vykdomos energetikos politikos vertinimo. Lenkijos užsienio reikalų ministras Mateuszas Morawieckis taip pat teigė, kad Vokietija turėtų pakeisti savo požiūrį į „Nord Stream 2“, nors tokia retorika gali dar labiau atidėlioti dujotiekio naudojimą, o tai savo ruožtų gali lemti dar labiau išaugusias dujų kainas.