Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius pavadino Suomijos ir Švedijos siekį įstoti į NATO „pavojinga avantiūra“ ir pridūrė, kad šios dvi šalys negali įstoti į NATO, kol Bosnijoje ir Hercegovinoje nebus pakeistas rinkimų įstatymas. Nors tokius šalies vadovo pareiškimus suskubo neigti Kroatijos vyriausybė, tačiau pagrindo nerimauti, panašu, vis dar yra.

„Mano nuomone, tegul jie stoja į NATO… bet kol nebus išspręstas rinkimų įstatymo Bosnijoje klausimas, kol amerikiečiai, anglai, vokiečiai, jei jie gali ir nori, neprivers (bosnių pareigūnų – autoriaus pastaba) per artimiausius šešis mėnesius pakeisti rinkimų įstatymą ir suteikti kroatams jų pagrindines teises, (Kroatijos – autoriaus pastaba) parlamentas neturi ratifikuoti niekieno stojimo į NATO“, – prezidento Z. Milanovičiaus pasisakymą cituoja N1 naujienų portalas.

Jis taip pat pridūrė, kad „esame baisioje padėtyje“, nes Bulgarija ir Rumunija negali prisijungti prie Šengeno erdvės, Šiaurės Makedonija ir Albanija negali pradėti derybų dėl narystės ES, Kosovas nėra pripažintas, o Suomija „per naktį gali įstoti į NATO“.

Kroatijos valdančioji HDZ partija neigiamai žvelgia į dabartinį kroatų atstovą Bosnijos ir Hercegovinos prezidentūroje Željko Komšičių, teigdama, kad jis buvo išrinktas bošniakų, kurie sudaro dominuojančią daugumą Bosnijos ir Hercegovinos Federacijoje, apjungiančioje pagrinde musulmonų bošniakų ir kroatų gausiai apgyvendintas teritorijas, balsų pagalba. 2022 m. spalio mėn. numatomi visuotiniai rinkimai, todėl Kroatijos politikai nerimauja, kad jų remiami Bosnijos kroatai gali prarasti vietas įvairiuose šalies valdymo lygmenyse.

HDZ ir jų atšakos Bosnijoje lyderis Draganas Čovičius reikalavo peržiūrėti rinkimų įstatymą, kad būtų sustiprintos kroatų pozicijos rinkimuose. Tačiau Briuseliui ir Vašingtonui nesugebant pasiekti pažangos derybose tarp trijų etninių grupių rinkimų reforma greičiausiai bus atidėta ir įvyks tik po rinkimų. Nepaisant buvimo kitoje politinio spektro pusėje – socialdemokratų partijoje, – Z. Milanovičius ir jo šalininkai parlamente pastaruoju metu turi vis aštresnę poziciją rinkimų reformos Bosnijoje klausimu.

Būtent Kroatijos parlamentas turės galutinį balsą dėl pritarimo Suomijos ir Švedijos narystei NATO. Euractiv žurnalistui Zoranui Radosavljevičiui pasikalbėjus su didžiausių frakcijų atstovais išryškėjo, jog procesai parlamente tikrai gali būti sudėtingi. Nors visi valdančiosios konservatyviosios HDZ parlamento nariai greičiausiai pritars Suomijos ir Švedijos narystei, vienas socialdemokratų lyderių Pedja Grbinas teigia, kad partija dar spręs dėl savo pozicijos.

Žaliųjų ir kairiųjų platforma „Možemo!“, kuri valdo sostinę Zagrebą, taip pat nepasiekė bendros pozicijos ir tikina, kad Europa turėtų siekti energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos tuo pačiu metu siekdama autonomijos nuo JAV saugumo srityje. Dešiniosios partijos „Most“ atstovas Nikola Grmoja sakė, kad Zagrebas turėtų pasinaudoti šiuo klausimu ir primygtinai reikalauti išspręsti Bosnijos ir Hercegovinos kroatų problemas.

Vis dėl to šiame kontekste svarbu nepamiršti ir ypatingai didelės trinties tarp valdančiosios HDZ bei jos lyderio, šalies ministro Andrejaus Plenkovičiaus, ir prezidento Z. Milanovičiaus. Tiems, kas seka Kroatijos politiką, jau ne kartą į akis krito tai, jog prezidentas su premjeru mėgsta ne tik vienas kitam prieštarauti, bet ir apsikeisti ypatingai kandžiomis replikomis. Apskirtai, balandžio antroje pusėje A. Plenkovičius pareiškė, kad jo vyriausybė nutraukia visus ryšius su Z. Milanovičiumi.

„Mes neketiname susitikti su juo Nacionalinio saugumo tarybos formatu. Mes tikrai neketiname susitikti su juo akis į akį. Mes neketiname gaišti laiko ir turėti fizinį kontaktą su asmeniu, kuris gali taip niekingai ir įžūliai elgtis su politine partija, vyriausybe ir daugeliu iš mūsų asmeniškai“, – pareiškė A. Plenkovičius, kaltindamas prezidentą manipuliacijomis, išvadindamas jį vandalu ir prorusiškų pažiūrų žmogumi.

Reaguodamas į prezidento pareiškimus dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO A. Plenkovičius pareiškė, kad Z. Milanovičius turėtų blokuoti abiejų šalių stojimą per būsimą NATO viršunių susitikimą, jei mano, kad yra „kietas vyrukas“. Kroatijos užsienio reikalų ministras Goranas Grličius Radmanas teigė, kad toks veto nebuvo numatytas, o panašus prezidento veiksmas būtų politinė gėda.

Suomija ir Švedija turi „neabejotiną ir besąlygišką“ Kroatijos paramą, o jų stojimas į NATO yra didelis iššūkis joms pačioms, atsižvelgiant į šimtmečius besitęsiančią politinio neutralumo tradiciją ir Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, kuri beveik pakeitė pasaulio tvarką, bendraudamas su žiniasklaida pridūrė G. Grličius Radmanas.