.svg)
Kviečiame susipažinti su 2022 m. II ketv. analitine publikacija – „ES ir Europos šalių įvykių ir procesų apžvalga“.
Santrauka:
Apžvalgoje analizuojami Vakarų Balkanų saugumo ir užsienio politikos pokyčiai dėl karo Ukrainoje, aptariant, kaip pasikeitė regiono šalių santykiai su Rusija, ES ir NATO.
- Serbijos pozicija prieštaringa – viena vertus, ji oficialiai deklaruoja norą tapti ES nare, pasmerkė Rusijos agresiją, prisijungė prie JT GA rezoliucijų, tačiau ir toliau atsisako palaikyti ES siūlomas sankcijas. Pagrindinės priežastys – stiprūs kultūriniai, ekonominiai ir politiniai ryšiai su Rusija, didelė energetinė priklausomybė. Visgi tokia balansavimo tarp Rytų ir Vakarų strategija nėra tvari, Serbijai teks apsispręsti, nes tai kenkia jos Europos integracijos perspektyvai.
- Bosnija ir Hercegovina taip pat pasidalijusi – Federacijoje matomas aiškus Ukrainos palaikymas, norima pagreitintos narystės ES ir NATO, pritariama ES sankcijoms, o Serbų Respublikos teritorijoje, atvirkščiai, palaikoma Rusijos pozicija. Kadangi visiems svarbesniems užsienio politikos spren- dimams reikia politinio konsensuso, Bosnija ir Hercegovina yra įstrigusi ir negali priimti reikiamų sprendimų.
- Juodkalnija yra NATO narė ir ES šalis kandidatė. Jos užsienio politika visiškai suderinta su ES politika. Juodkalnija pasmerkė Rusijos agresiją ir palaiko sankcijas, tačiau karas Ukrainoje sutapo su vidaus institucine krize, kuri paralyžiavo Nacionalinės saugumo tarybos veiklą ir sutrukdė laiku priimti reikiamus sprendimus. Įtampa ir nesutarimai iš esmės kyla dėl užsienio politikos krypties ir tapatybės klausimų.
- Šiaurės Makedonija, Albanija ir Kosovas savo užsienio politiką visiškai suderino su ES politika. Šalys greitai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą, palaiko sankcijas, uždraudė Rusijos finansuojamas propagandines žiniasklaidos platformas, uždarė savo oro erdvę, o jų pilietinė visuomenė aktyviai rinkosi į protestus.
Šiuo sudėtingu laikotarpiu Vakarų Balkanams kaip niekad svarbi patikima ES narystės perspektyva, skaidrus, aiškus ir pasiekimų vertinimu grįstas integracijos procesas. Tai aktualu ne tik tradiciškai Rusijos proteguojamose šalyse, bet ir tose valstybėse, kuriose visuomenės nuomonė ir politinis kursas provakarietiškas. Užsitęsę ir politizuoti procesai ilgainiui išvargina ir skatina ieškoti alternatyvų, mobilizuoja euroskeptiškąją opoziciją.
Autorė:
Dr. Lina Strupinskienė – 2008 m. baigė bakalauro studijas VU TSPMI, 2009 m. Utrechto universitete įgijo konfliktų studijų ir žmogaus teisių magistro laipsnį. Nuo 2010 m. stažavosi Tarptautiniame baudžiamajame tribunole buvusiai Jugoslavijai, dirbo generalinio prokuroro kabinete su Bosnijos Serbų Respublikos prezidento Radovano Karadžičiaus byla. 2015 m. VU TSPMI apgynė disertaciją „Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai įtaka susitaikymui Bosnijoje ir Hercegovinoje“.
