Sausio 27 d. RESC kartu su Nacionaliniu demokratijos institutu Vilniuje surengė diskusiją su politikos strategu Davidu Merminu, kuris pasidalino išsamia 2016 m. vykusių JAV prezidento rinkimų rezultatų analizę. Renginyje dalyvavo Lietuvos vyriausybinių institucijų atstovai, Vilniuje reziduojantys diplomatai, žiniasklaidos, verslo, bei akademinės bendruomenės nariai.

Pasak D. Mermino, vienas pagrindinių faktorių nulėmusių JAV rinkėjų konsensusą rinkimų metu buvo įsitikinimas, jog šalis jau eilę metų vystosi neteisinga linkme. Nuo 1999 m. mažėja JAV gyventojų algos, gilėja atskyra tarp turtingųjų ir mažesnes pajamas gaunančių, o tai neigiamai veikia viešą moralę ir pasitikėjimą valdančiaisiais.  Apklausų duomenimis 76 procentai amerikiečių mano, jog JAV vyriausybė yra valdoma mažumos interesų. Amerikiečiai taip pat galvoja, jog parama, kurią gauna besikandidatuojantys politikai sukuria priklausomybę nuo remiančiųjų, o tai veda prie korupcijos vyriausybiniame lygmenyje. Būtent dėl šių priežasčių, rinkėjai balsavo už permainas žadėjusį kandidatą – Respublikonų partijos nominuotą Donaldą Trumpą.

Rinkimų rezultatai atskleidė politinius pokyčius šiose valstijose: Ohajuje, Pensilvanijoje, Mičigane, Viskonsine ir Floridoje. Prieš rinkimus šiose valstijose dominavo Demokratų partija, tačiau rinkimų metu situacija pasikeitė respublikonų naudai.  Apklausų duomenimis, jauni rinkėjai buvo labiau linkę balsuoti už demokratų kandidatę Hilari Klinton, tačiau šie rinkėjai neatsvėrė vadinamosios „kūdikių bumo“ kartos (45-64 m. amžiaus rinkėjų) aktyvumo. Be to, lyginant su ankstesniais rinkimais, demokratai nesugebėjo motyvuoti jaunimo aktyviai dalyvauti rinkimuose.

Taip pat aktyvesnis nei įprastai baltaodžių (demokratai surinko istoriškai mažą baltaodžių vyrų balsų kiekį) ir užmiestyje gyvenančių rinkėjų aktyvumas buvo svarbus rodiklis nulėmęs H. Klinton pralaimėjimą. Rinkiminės kampanijos metu demokratų kandidatė neskyrė pakankamo dėmesio ekonominiams reikalams, taip pat, nepasiūlė pokyčius garantuosiančios ateities vizijos. Dar vienas ypač svarbus faktorius buvo nepriklausomų balsuotojų, kurie sudarė 31 procentą visų balsavusiųjų, apsisprendimas. Visumoje 42 procentai šios grupės atidavė balsus už H. Klinton, ir 46 procentai rinkosi D. Trumpą.

JAV prezidento rinkimai atskleidė svarbius šalies visuomenėje įvykusius pokyčius. Rinkėjai neturintys aukštojo išsilavinimo teikė pirmenybę D. Trumpui, o turintys aukštąjį arba aukštesnį išsilavinimą nuožmiau rėmė H. Klinton. Valstijų klasifikacija išsilavinimo aspektu aiškiai parodė, jog valstijos su didesniu išsilavinimo rodikliu simpatizavo demokratų kandidatei, o tos, kurių gyventojai menkiau išsilavinę –  respublikonų. Taip pat, retrospektyviai žiūrint, rinkėjai kurie išreiškė nepasitenkinimą abiejų  kandidatų atžvilgiu pirmumo teisę buvo linkę teikti turinčiam daugiau vyriausybinio sektoriaus patirties. Tačiau, apklausų duomenimis, iš jų 47 procentai balsavo už Trumpą ir tik 30 procentų už H. Klinton.