KORUPCIJA EUROPOJE

Sergejus Pugačiovas taip pat aptaria šiandien aktualias Rusijos įtakos, daromos per korupciją Europoje, problemas.

„Postas Federacijos taryboje (Rusijos Federacijos parlamento aukštesnieji rūmai – red. past.), dar kai aš gyvenau Rusijoje, respublikos gubernatoriui kainavo 3 mln. dolerių. Putinas supranta, kad iš esmės valdo visus RF teritorijoje esančius pinigus. Jis mėgo pinigus, bet dabar iš esmės jis jau nebeturi kur jų leisti, jis juos leidžia užsienio politikams, įvairių šalių prezidentams papirkti. Žinoma, Putinas nedaro to pats, bet tai jo idėja. Putinas ir Putino Rusija turi įrankį – pinigus, prieš kuriuos Europos Sąjunga, Amerika yra tiesiog bejėgės. Tokių naudingų idiotų, kurie pasiruošę papirkti Orbaną, Zemaną, Filloną, Le Peną, pilna. Jie sėdi Paryžiuje, yra įtakingi, tarp jų yra turtingų, yra vargšų, kažkokie buvę trečiosios Obolenskių kartos emigrantai. Jie ir už bažnyčią, ir už tą, ir už aną, ir nesuprasi, už ką. Ir už carą. Ir Putinas jiems – caras, draugas ir giminė. Kažkas iš jų sako: „Vladimirai Vladimirovičiau, mes susitarėm, viskas tvarkoj.“ Jis sako: „Reikia (pinigų – red. past.)? Vadinasi, pas Sečiną, Milerį – pas privatų verslininką.“ Iš kur šitie pinigai? Ką, saugumas turi kažkokią juodąją kasą? Žinoma, kad ne.“

LIUDMILA PUTINA, SKYRYBOS

Paliečiama tema ir apie buvusią Vladimiro Putino žmoną, jų skyrybas bei Putino, kaip viešųjų ryšių specialisto, talentą.

Ji – geras žmogus. Sąžininga, paprasta. Prisimenu, kažkaip kartu keliavome. Ir aš sakau: „Čia, žinoma, ne pati gražiausia…“ O ji man atsako: „Sergejau Viktorovičiau, žinote, kur aš užaugau? Aš užaugau Kaliningrade, visiškam pakrašty, ir dirbau verpėja gamykloje, kurioje visi nuo ryto iki išnaktų gėrė. O jūs man sakote: „Čia nelabai“, tarsi būčiau atvažiavusi iš Bekingemo rūmų. Ji palieka gerą įspūdį, bet negalima užtikrintai pasakyti, kad visu 100 proc. ji turėjo norą kažkaip užsilipti ant Putino, daryti jam įtaką. Manau, be reikalo. Nežinau, kam Putinui reikėjo viešinti skyrybas žiniasklaidoje, matyt, galvojo, kad taip teisinga. Ir aš manau, kad taip teisinga. Būtų keista, jeigu prezidentas išsiskirtų tyliai ir vėliau tai apaugtų gandais. Jis šiaip jau yra savireklamos specialistas. Šia prasme jis labai efektyvus. Pasakysiu, kad prezidentu jis tapo dėl savo efektyvumo, dėl savo pasakytos kalbos apie Skuratovą ir Stepašiną.

IMPERIŠKUMAS, SANTYKIAI SU VAKARAIS

Dmitrijus Gordonas (D. G.): Juk pradžioje Putinas taip pat į Vakarus dairėsi?
Sergejus Pugačiovas (S. P.): Labai.
D.G.: Norėjo ir į NATO, ir į ES.
S.P.: Nepaprastai. Nuoširdžiai.
D.G.: Kvaili Vakarai to nesuprato?
S.P.: Ne. Kvailas Putinas nesuprato, kaip veikia Vakarai.

Interviu gana detaliai aptariama Vladimiro Putino požiūrio į Vakarus metamorfozė, vis didėjantis priešiškumas jiems ir imperinis naratyvas. Anot Sergejaus Pugačiovo, Putinas, kaip ir Jelcinas, iš pradžių nuoširdžiai siekė suartinti Rusiją su Vakarų pasauliu, bet šis siekis išblėso būtent dėl jo autoritarinio būdo.

„Putinas veržėsi į Vakarus, bet šis kursas pradėjo keistis per jo antrą kadenciją. Imperiškumo jausmas atsirado būtent tada, po Miuncheno kalbos (2007 m. – red. past.). Jis dar nesuprato, kad jis amžinai, bet jis suprato, kad prezidentų, ministrų pirmininkų kaita – tik smulkmena. Tiesiog jis toks: vyras pasakė – vyras padarė. Šia prasme jis labai paprastas. Kai pirmą kartą rinko Janukovičių, Putinas rėmė ji milžiniškomis lėšomis. Pinigai, žinoma, buvo išgrobstyti. Bet esmė ne ta: Janukovičiaus tiesiog neišrinko tauta. Bet Putinui tokio žodžio nėra. Kokia tauta? Esmė – arba pinigai buvo išvogti, arba buvo per mažai sumokėta. Būtent dėl to kažkas įvyko ne taip.“

„Ir Vakarai Putino visai nebijo, jie vadovaujasi visiškai kitokiomis kategorijomis, jų darbotvarkėje Rusija yra 150-oje vietoje. Yra tam tikros institucijos, kurias domina žmogaus teisės, neprižiūrimi gyvūnai ir pan., bet sakyti, kad Macroną domina pats Putinas… Vokietijai jis įdomus dėl „Nord Stream“. O visų kitų jis iš viso nedomina. Bideno išrinkimas. (Putinas – red. past.) pralaimėjo ar laimėjo? Tik tai domina Rusijos žiniasklaidą. Jis (Bidenas – red. past.) tiesiog žengė žingsnį, apsaugantį nuo karo. Jeigu jam dar tris kartus bus pasiūlyta atskristi į Maskvą ir pasisveikinti su Putinu – nieko prieš, prašom, į sveikatą. Kad tik neprasidėtų didelis karas. Kam jam (Putinui – red. past.) karas su Ukraina? Ne su Amerika juk. Jam (Bidenui – red. past.) patarėjai sako: „Klausyk, jis (Putinas – red. past.) ten vaidina, prisitempė dekoracijų, guminių tankų. Kas toliau? Niekas juk garantijų, kas bus toliau, neduoda. O jeigu nukeliaus iki Kijevo – ką tu darysi? Sakysi: „Nepripažįstame aneksuoto Kijevo?“ Jis (Bidenas – red. past.) sako: „Gerai, supratau. Ko reikia?“ – „Skambink, susitik. Pasakyk jiems, kad viskas gerai.“ Viskas taip primityvu. Ir dabar Putinas tai supranta, niekina už tai Vakarus, juokiasi iš jų.“

PUTINO APLINKA

Anot Sergejaus Pugačiovo, Putino aplinkos ir visos Rusijos administracinės mašinos pavaldumas yra gerokai mažesnis, nei priimta manyti. Jis paneigia ir teoriją apie tai, kad šioje aplinkoje yra akivaizdžiai konkuruojančių frakcijų.

„Vadinamųjų tarpusavyje konkuruojančių Kremliaus bokštų teorija yra pernelyg apipinta mitais. Žvalgyba ir saugumas – šiaip tai pokštas. Yra saugumiečiai, suprantama. Yra vidinės generolų, pulkininkų, kurie nori užimti jų vietas, intrigos, nes ten srautai. Po 20 Putino valdymo metų niekas iš išorės, joks smulkus verslininkas negali papirkti gubernatoriaus arba ministro, nes jų pačių jų teritorijoje viskas tobulai kontroliuojama, jie visi milijardieriai. Todėl jis 20 metų ir sėdi. Jis suteikė jiems visišką laisvę. Nuo pat pirmos dienos. Kartais juos sodina, bet ne pats Putinas, ne jo nurodymu. Šia prasme jo niekas neklausia, Putiną reikia įtikinti. Aš jau kalbėjau apie tai. Putinui reikia paaiškinti, kodėl tai svarbu. Ir Putinas – tai šeimininkas. Jis visada sako: „Taip.“ Net jeigu jis prieš. Kokia prasmė sakyti „ne“, jeigu tai staiga įvyks paskui? Jis visai ne toks visagalis, kaip atrodo. Aplink jį kunkuliuoja vandenynas, kuriame žmonės pripumpuoti milijardų, galios, teismų ir specialiųjų tarnybų. Kaip jūs galite tai valdyti? Žinoma, kad nė vienas žmogus negali to valdyti. Putinas bijo savo aplinkos.“

PUTINO EPOCHOS PABAIGA

Didžioji interviu dalis buvo skirta praeities įvykiams ir Putino savybėms aprašyti. Visgi tikimasi išgirsti apie galimus Vladimiro Putino norus, ateities planus ir jo galimą išėjimą.

„Manau, kad Putinas svajoja išeiti. Bet jam ne tiek metų, kiek Jelcinui, jis nesvajoja išeiti į pensiją ir žvejoti. Jis Den Siao-pinas – svajoja pasilikti, bet kaip dvasinis lyderis… Kaip ir kada pasibaigs Putino epocha, nežinia. Padėtis prieštaringa. Viena vertus, jis norėtų išeiti, kita vertus, jis niekuo nepasitiki ir bijo. Bet bijo ne Hagos; tiesiog supranta, kuo kvėpuoja jo aplinka. Kremliaus žargonu šnekant, „laiko ant pavadžio, fiksuoja“. Kai Kasjanovas buvo ministras pirmininkas, visi klausinėjo: „Kaip manai, Kasjanovas turi daugiau ar mažiau nei milijardą?“ – „Jis ant pavadžio, manome, kad turi 1,5 mlrd.“ Paskui Kasjanovą išvertė – ir vieną dieną viskas ir liko užfiksuota. Putino padėtis nelabai kuo skiriasi. Ne veltui būtent pas Rolduginą atsidūrė jo milijardas. Nes Rolduginas tikrai Putino nepastums.“

NAVALNAS

Interviu artėjant į pabaigą, Sergejus Pugačiovas kalba apie Aleksejų Navalną, jo suėmimą ir galimą ateitį.

„Jis didvyris. Nepaprastai įkvepiantis žmogus. Deja, neaparatinis, nesisteminis valstybės valdymo požiūriu, nesuprantantis, kaip priimami sprendimai. Žmogus, kuris atvažiavo, žinoma, ne į kalėjimą, o būdamas tikras po susitikimų su Vakarų lyderiais, „prisotintas“, kaip savo metu Michailas Chodorkovskis. Navalnas atvažiavo su tokiomis pat nuotaikomis, tik su kitomis idėjomis. Dabar jis sėdės, kol pasikeis visa šita istorija. Galbūt įmanomi apsikeitimo variantai, Putinas šia prasme labai lankstus.“